virliūgai

vìrliūgai sm. pl. (1) Dgl, Slk judanti daugybė (ko): Kad ejo žmonės Dustos – tai vìrliūgais Ds. Prasimynė bobos per daržus takus, tai dabar eina ir eina virliūgais Zr. Ai, kiek kirmėlių ant obelių, baisūs vìrliūgai, eina tik eina Dgč.